Kasdienį niūrų gyvenimą pertraukdavo savaitiniai šabai, šventės ir nedidelės šventės, tokios kaip bris (apipjaustymas), vardo suteikimo ceremonija, vestuvės, laidojimo draugijos metinis banketas ir kariniai koncertai lauke.

VASAROS: CIRKAS, MUZIKA IR ŽVEJYBA
Vasaromis katerinštšikas [tas, kuris groja muziką iš muzikinės dėžutės] keliaudavo su akrobatais po šalį ir atvykdavo į miestą. Žmonės mėtydavo atlikėjams monetas, girdami jų meną. Kartais atvykdavo cirko artistai su klounais, gyvūnais ir triukų raiteliais. Kartą į miestą atvyko juodaodis amerikietis su cirku ir sudomino vaikus. Jie niekada nebuvo matę juodaodžio žmogaus ir tikėjo, kad juoda spalva nusiplaus. Senas muziką grojantis patefonas sukėlė miestelyje jaudulį. Instrumentas buvo dėžutės formos įrenginys, prie kurio buvo pritvirtinti guminiai vamzdeliai. Verslus jaunas verslininkas atidarė muzikos parduotuvę, kurioje žmonės klausėsi melodijų. Jie mokėjo kapeiką parodos dalyviui, kad šis išgirstų atkuriamas melodijas. Vasarą vyravo lauko veikla. Kai kurie vaikai maudėsi ir maudėsi ežere. Berniukai iš plaukų, kuriuos nuplėšdavo nuo arklio uodegos, gamindavo meškeres, kad pabandytų pagauti žuvis upelyje. Jaunimas parke žaisdavo kroketą ir slėpynes. Vasaros ženklas buvo gatvėje su ant galvos užsidėtu ledų puodu šaukęs rusas ledų pardavėjas: „Sachar more Ozshone (Moreoezhenoe) [Saldūs ledai!]“

ŽIEMOS: ROGUČIŲ VAŽIAVIMAS IR ČIŪŽIMAS ČIŪŽTUVAIS
Žiemos buvo atšiaurios, su gausiu sniegu ir žvarbiu šalčiu. Gatvės buvo pilnos aukštų sniego pusnių, o namuose krosnys buvo kūrenamos iki galo, bandant sušildyti kambarį. Gyventojai dažnai keliaudavo savadarbėmis rogėmis, kai temperatūra buvo žemesnė už nulį. Senas arklys, nebetinkamas joti ar vežti vežimo, buvo išmokytas traukti roges per apledėjusius kelius. Žmonės pavydėjo rogių savininkams. Kai kurie vaikai jodinėjo ūkininko rogėmis, o pramogai buvo rengiami rogių vakarėliai. Laimingi jaunuoliai glaudėsi prie geriausių mamos kapišonen [vilnonių gobtuvų] arba tvirtai apsivyniojo bashliką [šiltą galvos apdangalą] ant galvų ir ausų, kad sušiltų, ir avėjo veltinius batus ant kojų, o vairuotojas pliaukštelėjo botagu, o linksma kompanija keliavo per gaivų žiemos orą. Jaunuoliai, avėdami prie batų tvirtai pririštas iš medžio gabalo pagamintas pačiūžas, čiuoždavo ežeru.