(Pastaba: ši ekskursija yra specialiai optimizuota mobiliesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams.)
„Sveiki atvykę į atminimo kelionę. Ši vieta siūlo žvilgsnį į Vilkaviškio – miesto, kadaise gyvavusio žydų gyvenimu ir kultūra, gatves ir lankytinas vietas. Šiais vaizdais pagerbiame bendruomenės, kuri šimtmečius formavo šią žemę, atminimą.“
Ralph Salinger, 2014 – Apmąstymai apie atminimo kelionę Vilkaviškyje. Iš Marijampolės televizijos sukurtos laidos.
Prisiminkime, kad 1941 m. pradžioje Vilkaviškyje gyveno apie 3500 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Iš jų 3400 buvo nužudyti tų metų liepos–lapkričio mėnesiais. Tik 950-čiai yra pastatyti paminklai, taigi 2450 žydų mirė be jokio paminklo – jie mirė be pėdsakų! Todėl ir atsirado šis projektas.
Žydų malda už kankinius
Tegul Viešpats atsimena
šventųjų ir tyrųjų sielos
kurie buvo nužudyti, išžudyti, sudeginti, nuskandinti ir pasmaugti
už Vardo pašventinimą,
nes, neduodamas įžado, aš jų vardu paaukosiu išmaldos.
Kaip atlygį už tai,
Tegul jų sielos bus surištos Gyvenimo Ryšiais,
kartu su Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sielomis;
Sara, Rebeka, Rachelė ir Lėja;
ir kartu su kitais teisiais vyrais ir moterimis Edeno sode
Apie mane
Mano vardas Ralfas Salingeris
Norėčiau truputį papasakoti apie save. Aš gimiau Anglijoje ir gyvenau Naujojoje Zelandijoje, o 1973 metais atvykau į Kibucą Kfar Ruppin kaip savanoris. Izraelio žemė mane pakvietė, ir aš nusprendžiau kurti savo gyvenimą Kfar Ruppine. Esu vedęs su Betty, turime 3 vaikus, 5 mielus anūkus ir dar daugiau „vaikų“, kurie per metus tapo mūsų šeimos dalimi. Anksčiau Naujojoje Zelandijoje buvau pedagogas. Kfar Ruppine dirbau sodininku, žveju ir mūsų fabriko eksporto skyriaus vadybininku.
Šiandien, būdamas pensininkas, vadovauju kibuco komposto projektui ir padedu žmonėms ieškoti savo šaknų... bei taip pat rūpinuosi savo anūkais.