Kai kurios įprastos profesijos Vilkaviškyje.

VIETINIAI PREKYBININKAI silkių, dešrų ir delikatesų, tabako, saldumynų, metalo gaminių, knygų, vilnonių gaminių, šlamšto, vyno ir kitų prekių. Kaimiškas prekeivis.

AMATININKAI kalvis ir skardininkas, žvakių gamintojas, knygrišys, kepurių gamintojas, perukų gamintojas, audinių dažytojas, siuvėjas, batsiuvis, batų taisytojas, spaustuvininkas, fotografas, laikrodžių taisytojas, juvelyras, namų statytojas, stalius, tinkuotojas.

DARBININKAS kuprinių nešėjas, kaminų valytojas, namų šeimininkas, skalbėjas.

BENDRUOMENĖS PASLAUGOS laidojimo draugijos savanoris, mokytojas, kirpėjas, savanoris ugniagesys, paštininkas, bankininkas/liokadarys, vežimo vairuotojas, sargas, viešoji moterų pirtis.

MAISTO GAMYBA bakalėjos prekių pardavėjas, mėsininkas, ritualinis skerdimas, kepėjas.

ŠEPETĖLIŲ GAMYBA : Vilkaviškyje buvo išplėtota kiaulių šerių perdirbimo šepečių gamybai pramonė. Čia veikė keturios didelės tokios gamyklos – Sobolevitzo, Rozino, Vilkoviškio ir Vindsbergo – kuriose dirbo daugiau nei 400 žydų darbininkų, be to, buvo keletas mažesnių dirbtuvių. Šie darbininkai pirmieji organizavo ir rengė streikus, siekdami pagerinti savo darbo sąlygas.

1896 m. Vindsbergo fabrike įvyko streikas, kurį organizavo „Bundo“ partijos nariai iš Vilnijos (Avrahamas Aleksandrovicas ir Ortšikas), reikalaudami sutrumpinti dienos darbo valandas iki 10 valandų, ir jie pasiekė savo tikslą. Tuo metu buvo įkurta „Šepečių darbininkų sąjunga“, kuri 1898 m. išleido proklamaciją „Žydų šepečių darbininkams Lietuvoje ir Lenkijoje“ dėl kovos už darbininkų teises. „Bundas“ taip pat organizavo nelegalias demonstracijas, dėl kurių kilo susidūrimų su policija, o kai kurie demonstrantai buvo sulaikyti (siuvėjas Volochas, Šmuelis Jofė, Elijahu Slitovskis, Izraelis Kenigsbergas). 1911 m. apie 1000 šepečių darbininkų, daugiausia žydų, streikavo, siekdami aštuonių valandų darbo dienos ir 75 kapeikų (100 kapeikų = 1 rublis) priedo per savaitę, taip tapdami pirmaisiais darbininkais Lietuvoje, pasinaudojusiais aštuonių valandų darbo diena. „Bundo“ organizacija kovojo ne tik už darbininkų teises, bet ir skleidė žinias bei jidiš kultūrą tarp darbininkų klasės.

PROFESIONALAI rabinas, sinagogos prižiūrėtojas, teisininkas, vaistininkas, medicinos ir liaudies gydytojas.

ĮVAIRŪS muzikantas, restorano savininkas, užeigos savininkas, elgeta ir viešbučio operatorius.

Senasis caro įstatymas draudė žydams turėti dirbamos žemės, todėl žydų ūkininkų buvo tik keli. Nepaisant to, kai kurie miesto žydai nuomojosi žemę, kurioje galėjo auginti daržoves.