"Prūsijos valdymo laikotarpis (1795–1807 m.)"
Iki 1795 m. Vilkaviškis priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Po trečiojo valstybės padalijimo, kurį įvykdė trys to meto didžiosios valstybės – Rusija, Prūsija ir Austrija – Lietuvos teritorija buvo padalyta tarp Rusijos ir Prūsijos. Žemės, esančios kairiojoje Nemuno pusėje (Užnemunė / Suvalkija), įskaitant Vilkaviškį, atiteko Prūsijos Karalystei, kuri jas valdė 1795–1807 m.
Prūsams prisijungus Suvalkiją ir įkūrus Naujosios Rytų Prūsijos provinciją, jie siekė įtraukti žydų gyventojus į bendrą valstybės biurokratinę sistemą. Kiekvienam (tinkamai mokesčius mokėjusiam) žydų šeimos galvai buvo išduodamas oficialus apsaugos raštas (Schutzbrief).
Ypač aktyviai tai buvo daroma 1798 m. Šio biurokratinio proceso metu kiekvienas apsaugos raštą gavęs žydas turėjo užregistruoti savo vardą ir tėvo vardą. Į specialų sąrašą taip pat buvo įtraukiami gimimo metai, užsiėmimas, gyvenamoji vieta bei paties apsaugos rašto numeris.
Vilkaviškio žydų ekonominė veikla Prūsijos valdymo laikotarpiu
Vilkaviškio žydai, regis, daugiausia vertėsi prekyba, su smuklėmis ir alkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba susijusia veikla, amatais, prekyba turguje ir prekių vežimu. Tvirčiausi būtent Vilkaviškį liudijantys duomenys susiję su žydų aludariais ir degtindariais; platesnis profesijų spektras žinomas iš Prūsijos administracijos registrų ir iš duomenų apie panašius netoliese esančius miestelius.
Alaus ir degtinės gamyba
Aiškiausias šaltinis yra archyvinė byla apie Vilkaviškio žydų aludarių ir degtindarių skundus Prūsijos iždui, apimanti 1799–1805 m. Joje minimos rinkliavos už grūdus ir salyklą, naudotus alui ir degtinei gaminti, kurios buvo mokamos vietos domeno administracijai. Tai rodo, kad alkoholinių gėrimų gamyba Vilkaviškyje buvo tikras ir organizuotas žydų pragyvenimo šaltinis, o ne vien atsitiktinė veikla.
Ši veikla buvo glaudžiai susijusi su vietos žemės ūkiu. Aludariams ir degtindariams reikėjo grūdų bei salyklo; smuklėse ir užeigose buvo parduodamas alus bei stiprieji gėrimai; o šiai prekybai reikėjo kredito, vežimų, arklių, sandėliavimo patalpų ir nuolatinių ryšių su ūkininkais bei keliautojais.
Reguliuojami šeimų pragyvenimo šaltiniai
Kai Prūsijos valdžia mokesčius mokantiems žydų šeimų vadovams išduodavo Schutzbriefe – apsaugos raštus, – 1798 m. registre buvo užrašoma kiekvieno gavėjo profesija, gyvenamoji vieta, amžius ir leidimo numeris. Tai rodo, kad profesija buvo svarbi teisiniam pripažinimui, apmokestinimui ir šeimos teisei gyventi bei dirbti mieste.
Tikėtinos profesijos
Kad būtų galima kiekvieną profesiją laikyti tiksliai Vilkaviškiui būdingu faktu, reikia išsamiai perskaityti 1798 m. Vilkaviškio registrą. Tačiau toliau išvardytos veiklos buvo įprastos Naujuosiuose Rytprūsiuose ir yra gerai pagrįstos regiono duomenimis:'
VeiklaKą ji apėmė
Užeigų ir smuklių laikytojai bei nuomininkai Keliautojų apgyvendinimą, maisto ir gėrimų pardavimą; dažnai ši veikla buvo derinama su žeme, gyvuliais ar grūdų atsargomis
Smuklininkai, aludariai ir degtindariai Alaus gamybą, degtinės varymą, alkoholinių gėrimų pardavimą arba teisės jais prekiauti nuomą
Bakalėjininkai ir turgaus prekeiviai Maisto produktų, druskos bei kitų prekių mažmeninę prekybą; kaimo produkcijos supirkimą ir pardavimą turguje
Grūdų, gyvulių ir arklių prekeiviai Žemės ūkio produkcijos bei gyvulių gabenimą tarp ūkių, turgaviečių ir tolimesnių prekybos maršrutų
Kepėjai ir mėsininkai Vietos gyventojams skirto maisto gamybą ir pardavimą; žydų mėsininkai taip pat rūpinosi bendruomenei reikalinga košerine mėsa
Siuvėjai, batsiuviai, odininkai ir kailiadirbiai Kvalifikuotą darbą miesto bei kaimo gyventojams
Vežikai ir krovinių vežėjai Keleivių ir prekių vežimą arkliais traukiamais vežimais tarp kaimų, turgaviečių ir didesnių miestų
1798 m. Prūsijos dokumente apie netolimus Pilviškius minimi užeigos nuomininkas, smuklininkas, kepėjai, mėsininkai, šukų gamintojas, siuvėjas, salyklininkas, bakalėjininkai ir kantorius. Platesni regiono Prūsijos laikotarpio mokesčių sąrašų tyrimai taip pat nurodo prekeivius, supirkėjus, parduotuvių ir turgaus prekystalių savininkus, druskos pardavėjus, užeigų laikytojus, kepėjus, batsiuvus, siuvėjus, kailiadirbius, odininkus ir arklių prekeivius.
Tai vertingas regiono kontekstas, tačiau jis turėtų būti pateikiamas kaip regiono duomenys, o ne kaip įrodymas, kad kiekviena iš šių profesijų tikrai buvo Vilkaviškyje.
Prekybos kelio pranašumas
Vilkaviškis buvo prie Kauno–Karaliaučiaus kelio ir Prūsijos valdymo laikotarpiu plėtojosi kaip prekybinė vieta. Tai tikriausiai buvo naudinga žydų pirkliams, prekeiviams, užeigų laikytojams, vežėjams ir tiekėjams.
Šiame Prūsijos žemėlapyje pavaizduota „naujoji“ provincija „NAUJOJI RYTŲ PRUSSIJA“. Apytikslė Vilkaviškio vieta pažymėta raudona žvaigžde.
Dr. Ruth Leiserovitch paskelbė įdomų straipsnį, kuris suteiks jums išsamesnį supratimą apie administravimą ir įrašus tuo laikotarpiu.
Papildoma informacija, gauta iš Prūsijos dokumentų apie žydus Vilkaviškyje, dabar Naujojoje Rytų Prūsijoje