Holokaustas Vilkaviškyje 1. Invazija (1941 m. birželis)
„Sekmadienis, kokio dar nėra“
1941 m. birželio 22 d. rytą ramų Vilkaviškio pasienio gyvenimą sužlugdė vokiečių bombonešių atakos. Didžioji miesto dalis buvo sugriauta.
Per kelias valandas vokiečių armija užėmė miestą, o įprastą bendruomenės ritmą akimirksniu pakeitė nuo 4:00 iki 22:00 val. galiojusi komendanto valanda. Per kelias valandas įprastą miesto gyvenimą pakeitė griežta komendanto valanda ir Gestapo Tilžės operatyvinio dalinio buvimas. Kaimynai iškart virto aukomis. Gyvenimas, koks jis buvo žinomas šimtmečius, baigėsi per vieną dieną.
„Chaosas kilo iš karto. Įžengė vokiečiai, ir visur tvyrojo baimė. Mes nebebuvome piliečiai; buvome taikiniai.“ – rašoma Josefo Levi liudijime.
Pirmieji spąstai (Kunigų seminarija):
Liepos pradžioje prasidėjo apgaulė. Žydų vyrai buvo išsiųsti į Turgaus aikštę, prisidengiant tuo, kad siunčiami į darbą. Vietoj to, Lietuvos policija juos nuvedė į Kunigų seminarijos pastatą.
„The Witness Voice“ (Morris Penn): „Mus nuvedė į seminariją... įeidami turėjome praeiti pro sargybinių šarvus, kurie mus mušė lazdomis. Tai buvo mūsų laisvės pabaiga.“
Kunigų seminarija, kuri anksčiau buvo getas