„Ekonominis variklis: 1918–1940“
„Vilkaviškio virtualaus muziejaus projekto „Atkuriame bendruomenę“ dalis.“
Po Didžiojo karo niokojimo Vilkaviškio gyventojai ne tik sugrįžo; jie ėmėsi naujovių. Nuo pirmojo elektros jungiklio spustelėjimo iki septynių miesto autobusų riaumojimo – šiame puslapyje užfiksuotas kylančio miesto profesionalus širdies plakimas.
"ODOS IR PRAMONĖS MEISTRAI (Balnininkystė ir avalynė)"
„Vilkaviškyje oda buvo daugiau nei tik medžiaga; tai buvo gyvenimo būdas. Nuo sudėtingų balnininko meistro rankdarbių iki ritmingo batų fabrikų dūzgimo šie verslai žalias kailius pavertė produktais, kurie vedė miestą į priekį – žingsnis po žingsnio ir kanopų bildesio.“
DAVISKIS. Meistras balnininkas (Rimorius). Laikais, kai arklys vis dar buvo transporto ir žemės ūkio pagrindas, balnininkas buvo svarbus amatininkas. Daviskio darbas užtikrino, kad miesto darbiniai arkliai ir vežimų komandos būtų profesionaliai aprūpinti keliui reikalingais pakinktais ir balnais.
FIŠEL BATŲ FABRIKAS Rajono pramonės augimo pradininkas. Fišelio fabrikas vietinę batų prekybą iš vieno batsiuvio suolo pavertė modernia gamybos linija, suteikiančia darbo vietų ir tiekiančia aukštos kokybės avalynę besiplečiančiai Lietuvos rinkai. Vytauto g-vė
LAPIDUS BATŲ FABRIKAS: Miesto gamybos sektoriaus kertinis akmuo. Kartu su „Fisel“, „Lapidus“ fabrikas padėjo Vilkaviškiui tapti avalynės meistriškumo centru, kuriame derinamas tradicinis odinių dirbinių patvarumas su XX a. 4-ojo dešimtmečio pramoninių technikų efektyvumu. Vytauto g-vė
Metalo amatininkai (skardos dirbiniai)
KLEMPNERIS – skardinių dirbinių (skardininkas) specialistas. Jo amatas buvo būtinas miesto infrastruktūrai – nuo lietaus latakų ir stogų iki patvarių pieno kibirų ir virtuvės indų, randamų kiekvienuose Vilkaviškio namuose. Vytauto g-vė 22
EIDELMANAS – alavo ir metalo apdirbimo meistras. Jis tiekė specializuotus metalo gaminius, kurie palaikė vietos verslą ir ūkius – tai buvo amatas, reikalaujantis tikslumo ir tvirtos rankos. Basanavičiaus g-vė 2